viekas

×viẽkas (l. wiek, brus. вeк) sm. (2) K.Būg, KŽ, DrskŽ, (4) LzŽ, víekas (1) K.Būg 1. Kos58, M amžius, gyvenimo metai, trukmė: Visą viẽką viena kap pirštas LzŽ. Tokis striekas stovi viekùs, kol šiaudai supūsta DrskŽ. Žmonių vieko nesuvaikysi: vienas ilgiau gyvena, kitas – striukiau Ppl. Visam viẽku apžabalo Sb. Katės viẽką nugyvenau, žvirblio pradėjau Ps. Sunku gyvent šunio viẽkas Smal. Išgyvenęs viẽką, žinai kur i pėdas mint Dglš. Maž ana kitą viẽką gyvens? Ign. Kitas i sveikas nulūžta, o kitas serga serga i sugyvena viẽką Klt. Žmogus gimsta, jam viẽkas paskirta i kiek gyvent, i kur pamirt Švnč. Víekas ilgas, bet sveikata trumpa Vrn. Čia man audeklų viẽkui ir trejiem metam bus Vj. Vidutiniam viekè penki metai – tai nieko Dv. Pats ją už save imsiu ir su jai viẽką būsu Zt. Visas viẽkas – kieme gimiau, kieme ir mirsiu Grv. Argi aš kitą viẽką būsiu? Arm. Baigiasi žibalas – lempa turi gesti, baigiasi viekai – turi žmogus mirti LzP. Jaunas mano viekas ir jauni dirbėjai, bet tikri lietuviai vyrai daug mokyti A1885,2. Sumušama skurdžiai verksi ne vieną dienelę – visą vieką NS544(Brž). Oi nei an ilgo, oi nei an trumpo, an sa viso viekẽlio VoL390(Onš). ^ Nežiūrėkit bagotų, nebūsit par viẽką sotūs JD6. Metai – ne viekas, pamest ne griekas An. Ąžuolas krito per visą svietą, geniai kapoja per visą vieką (kelias) Brž. 2. JI404, K.Būg, LVIV524, FrnW, L, Rtr, KŽ, DrskŽ, Trk, Rmš, Skp, Nm [i]jėga, galia, stiprybė: Jijė neturi viẽko J. Ans visą viẽką čia padėjo, t. y. drūtybę J. Viekù ieškoti teisybės NdŽ. Stengiasi iš viso viẽko DŽ¹. Kelia, dirba iš viso viẽko Kp. Kaip didis viekas kyla krūtinėj ir sparnai stiprėja V.Krėv. Žinai, kad nuo šio pavasario visai jau neturiu viẽko, ir gana Šk. [Valentinas] sukaupia jėgas ir ima pūsti [klarnetą], kiek vieko turėdamas S.Zob. Tokis lankuotas kūdikis užaugęs turėjo neapsakomą vieką, galėdavo pakelti didžiausią trobą BsMt II61. Kaip tik išgėrė, tuo pajautė savyj didelį vieką (ps.) Brt. Pilės vartus jie rado uždarytus ir pilę reikėjo imti vieku V.Piet. Ką kalba mielė, bačko[je] būdama? – Be mano viẽko te nebus nieko JD34. Motynėlė, maža tavo sylelė, mažas tavo viekẽlis, tolima tavo kelionėlė (rd.) JD1178. Vai žirgeli juodbėrėli, taisyk kojas ir viekelį BsO400. ^ Jaunystė dirba vieku, o senatvė parankumu L.Dovyd. Su razumu daugiaus galima yra padarytie nekaip su vieku Tat. Senas razumu dirba, jaunas viekù Vlkj.

◊ [×màno] dienà [màno] viẽkas OZ62, Mlt, Dglš nebetoli mirtis: Kiek čia jau man vargt, jau dienà viẽkas Švnč. Dienà viẽkas, da televizorių ana pirks! Žl. Kad mūsų dienà viẽkas! Ln. Màno dienà, màno viẽkas Aps.

iš (nuo) viẽko (viekų̃) nuo amžių, labai seniai: Mes iš viekų̃ tep ūtarijom LzŽ. Aš šite papratus iš viẽko Dglš. Itai jau nuo viẽko kryžkelė šita Str.